2013-01-08

Siluetas - eponimas

Eponìmas [gr. epōnymos — suteikiantis kam nors savo vardą] : asmens ar daikto vardas, pagal kurį kas nors pavadinama.

Bethoveno portretas
 Joseph Neesen 1786-ųjų m. silueto reprodukcija



Tradiciškai siluetas reiškia objekto kontūrų piešinį arba iškirptą portreto profilį iš juodo popieriaus, kuris užklijuojamas ant balto popieriaus lapo. Šis žodis atsirado vėlyvame XVIII-ame amžiuje, kada Prancūzijos finansų ministras Etienne de Silhouette apmokestino Prancūzijos aukštesniąsias klases aukštais mokesčiais Septynerių metų karo laiku. Kadangi nutapyti portretai buvo per brangūs, o fotografija dar nebuvo išrasta, šie profilių karpiniai buvo pigus būdas įamžinti veidą. Tuomet Silhouette vardas buvo sinonimas viskam, kas buvo pigiai pagaminama, bet jo pavardės sąsaja su  portretais visgi išsilaikė.

Viršuje matote Bethoveno, kai jam buvo 16 m., portretą. Tai yra karpinys, tačiau dažniau tokie portretai būdavo piešiami ir itin dažnai užsakomi. Pavyzdžiui, J. F. Anthing (1753-1805) tapo keliaujantis portretų dailininkas, specializuodamas siluetuose[1]. Vieni iš gerbiamiausių šios meno formos atstovų buvo bendradarbiaujantys dailininkai John Miers (1756 - 1821) ir John Field (1771-1841)[2]. Jiedu dažnai naudodavo vieno šerio teptukus painioms ir smulkioms detalėms. Buvo sudaromi tūkstančių veidų albumai, o JAV Nacionalinės portretų galerija yra parašiusi itin įdomų pasakojimą apie Bache albume figūruojantį vieną karininką, kuris atsisakė nusikirpti savo kasą dėl naujo karo tarnybos reikalavimo. Įrašą rasite šičia: Nacionalinės portretų galerijos Smithsonian instituto bloge „Face 2 face.“  

Silueto piešimas figūruoja meno atsiradimo mitologijoje. Plinijus Vyresnysis „Gamtos istorijoje“ 35-os knygos penktame skyriuje rašo: „Mes neturime tikslių žinių apie tapybos meno pradžią, nei mes svarstome apie ją. Egiptiečiai tvirtina, jog ji buvo jų išrasta šešis tūkstančius metų prieš jai perėjus į Graikiją; aišku, tuščios pagyros. Graikijoje, kai kurie sako, jog ji buvo išrasta Sikyon, kiti - jog Korinte, tačiau visi jie sutinka, kad jos ištakos glūdi žmogaus šešėlio apvedžiojime.“[3] 15-ame skyriuje rašo: „Butades, Sikyon`o puodžius Korinte, buvo pirmasis, kuris atrado portretų modeliavimo žemėje meną, kurį naudojo savo amate. Jisai tai atrado savo dukros dėka, kuri, stipriai mylėdama greitai į ilgą kelionę išvykstantį jauną vyrą, apvedžiojo jo veido profilį, kuris buvo matomas ant sienos dėka lempos šviesos. Kai tai pamatė, jos tėvas užpildė kontūrus prispausdamas molį ant paviršiaus, taip padarydamas veido reljefą, kurį po to išdegė ugnimi kartu su kitais keramikos dirbiniais.“[4]

Ignotas Mauricijus Ščedrauskas
Ignacy Maurycy Szczedrowski. 1815–1870
Tapybos gimimas
Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija





[3] "We have no certain knowledge as to the commencement of the art of painting, nor does this enquiry fall under our consideration. The Egyptians assert that it was invented among themselves, six thousand years before it passed into Greece; a vain boast, it is very evident. As to the Greeks, some say that it was invented at Sicyon, others at Corinth; but they all agree that it originated in tracing lines round the human shadow."
[4] "Butades, a potter of Sicyon, was the first who invented, at Corinth, the art of modelling portraits in the earth which he used in his trade. It was through his daughter that he made the discovery; who, being deeply in love with a young man about to depart on a long journey, traced the profile of his face, as thrown upon the wall by the light of the lamp. Upon seeing this, her father filled in the outline, by compressing clay upon the surface, and so made a face in relief, which he then hardened by fire along with other articles of pottery."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą