Gyula Benczur (1844–1920) – tapytojas, gimė Nyíregyháza
mieste, Vengrijoje. Mokytis piešimo
pradėjo labai anksti, o būdamas vos devynerių išvyko į Miuncheną, kur jo
mokytoju tapo žymus to meto dailininkas Theodor von Piloty. Jo įtaka Benczur‘o
tapyboje itin pastebima. Pragyvenimui dailininkas užsidirbdavo iliustruodamas
knygas. Jam taip pat teko būti asistentu, kuriant žymiąsias freskas miesto
rotušei ir universitetui.
Dailininko talentas neliko nepastebėtas ir vos sulaukęs
dvidešimties metų gavo pirmuosius užsakymus iš Bavarijos karaliaus Liudvigo II.
1867 metais nutapytas darbas „László Hunyadžio atsisveikinimas“ dailininkui pelnė
istorinio žanro tapytojo pripažinimą. O plačiajai publikai tapo žinomas jau po
trejų metų, kai su darbu „Prieš krikštą“ laimėjo nacionalinį istorinių
paveikslų konkursą.
Ilgą laiką dirbo dėstytoju Miunchene, tačiau 1883
grįžo į Vengriją. Dėstė Budapešto akademijoje, kurioje (specialiai dėl jo) buvo
sukurta tapybos studijų programa. Greitai išgarsėjo ir tarp aukštuomenės.
Nutapė ne vieną dešimtį portretų, tarp kurių tuometinis Vengrijos karalius
Franzas Josefas, jo žmona imperatorienė Elizabeta ir kiti.
Gyula Benczur mirė 1920 metų birželio 16 dieną
Vengrijoje. Šiandien jis laikomas vienu iš geriausiu visų laikų Vengrijos
tapytoju. Dėl didelės gyvenimo dalies praleistos dirbant Vokietijoje yra itin
gerbiamas ir šioje šalyje.
 |
| „László Hunyadžio atsisveikinimas“ |
 | |
| detalė |
 |
| http://vimeo.com/89595172 |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą