Barzdaskutis, A6

By Almantas

Dydis maždaug A6, pieštukas. Norėjau pasidalinti šiuo darbu ir savo nuomone, atsiliepimus apie jį. Kai kurių buvo sutiktas gerai (trečiakursių KDF tapytojų, ketvirtakursio skulptoriaus, savo darbo vadovo), kitų abejingai. Išskirtini komentarai: reikia vietomis aštrių lygių linijų, pasirinkti dėkingi objektai, metalo vaizdavimui trūksta įgudžių.

Pradėsiu nuo kompozicijos. Objektai iš tiesų dėkingi pasirinkti - man buvo vienas malonumas juos paišyti, nes mane “vintažas”, mano senelių laikai, gyvenimas domina, o ir jie yra įdomūs. Tačiau pačia kompozicija, temine ir formalia, esu nepatenkintas. Formalumu dėl to, kad odekolonas ir skustuvas gerai sąveikauja, o “britva” yra kaip prisegta, nors paderinta ritmiškai. Nežinau kaip šitai išspręsti. Bet mane labiau pribloškė tai, kad tema neveikia. Nors tai objektai, susiję su skutimu, tačiau ką tu darysi su skustuku ir kvepalais? Nieko. Taip ir šitas objektų sustatmyas nieko nedaro. Apstulbau, kad mintys reikalauja aiškesnio, pilnesnio asortimento, nusakančio kam tai. Prie skutimosi reikmenų prisideda putos ar bent muilas, o muilas turi būti muilinėje, kokiam indelyje, šepetys, vanduo, veidrodis. Šitas objektų asambliažas sudeda mumyse “skutimosi” idėją. Juos visus sukomponuoji - vat tada aišku, niekam tupų klausimų nekyla, o ir metiduodami prie paveikslo žinosime, kad medituotumėme apie skutimą. Tačiau čia tik pusiaukėlė! Likusi dalis, yra ką tu nori pasakyti apie skutimą, ar kokią jo dalį pavaizduoti? Mane, tarkime, itin domina senelio kartų skutimasis, tad aš imčiau būtent daiktus iš tų laikų, bet, manau itin svarbu, pasistengčiau pasidomėti, kaip iš tiesų skutosi, ir stengtis tą procesą išreikšti. T.y. teminė kompozicija gali būti daug daugiau, nei tik įvaizdinantis pliką “veiksmą.” Pavyzdžiui, turėtų būti įmanoma atvaizduoti teisingą skutimąsi, ir labai blogą skutimąsi. Tai skirtumas, ar iliustruoji karštą vandenį (kad ir simboliškai), ar šaltą, ar pridedi kremą ar aliejų, ar iliustruoji skutimąsi mašinoje, pakeliui į darbą. Šitoks piešinys ar paveikslas jau sako daug, ir galbūt net sudomina - kaip kaime skusdavosi vyrai, ar kaip dabar mašinoje galima tai atlikti.

Sekančiam paragrafui, paimsiu prasto metalo atvaizdavimo komentarą. Yra daug dalykų, kurie “neatrodo”, ir mes menininkai tikrai jiems jautrūs, nes mes muštruojami matyti teisingai. Žinia, neretai tikrovėje dalykai atrodo “netaip”, ir neduok die mums jie paklius - tada su jais tenka galinėtis. Kadangi šiame piešinyje užsiimiau kopijavimu, ir šiaip, piešiant tokius, ko gero labiau įsivažiuoji į šį darbo režimą, pabijai pernelyg keisti tonus, kontrastus, pateiksiu variantų, kaip šį seną nuzulintą metalą padaryti metališkesniu. Tiesiog pasiruošti tinkamai! Senas, apsinešęs metalas, stiklas, dar kas nors? Man tereikėjo jį pašveisti, būtų galbūt atsiradęs metališkas kontrastas. Ne? Man reikėjo tada susitatyti studijinį “apšvietimą” - paimti popieriaus lapą, ir reflektuoti šviesos tinkamais kampais. Tada jis būtų atsispindėjęs metale ir gavęsis trūkstamas jo medžiagiškumas. Taip galima ištaisyti daug dalykų, problemų. Daugiau dėmesio skirdamas pastatymui, pasiruošimui - geriau išsimiegosi.

Aštrumo piešiniui tikrai trūksta kertiniose vietose. Ypač ties smulkiomis etiketės detalėmis ir “britva” kankinausi. Net aštriausiai padrožtas paprastas pieštukas nepadės - reikia griebti mechaninių pieštukų, net ir liniuočių. Kodėl? Todėl kad net apylengvis svyravimas turi daug įtakos objekto medžiagiškumui, ir tokiam piešiniui reikalinga vietomis precizija. Pavyzdžiui, buteliuko kraštai, kiti kontūrai. Jiems tetrūksta karto ar poros perėjimų su aštriu kietesniu pieštuku. Juoba kad toks paplaukęs piešinys.

Yra dar porą smulkmių, kurie nepataisyti, bet tikiuosi rasti laiko paskutiniams pobrūkšniams ir užbaigti darbą galutinai.