2012-03 XVII amž. portretų graviūrų detalūs fragmentai

TARPTAUTINĖ PARODA „FECIT AD VIVUM. DAILININKŲ PORTRETAI XVI–XVIII AMŽIŲ VAKARŲ EUROPOS GRAVIŪROSE“

 2012 m. kovo 8 d. – birželio 10 d.

Keletas graviūrų fragmentų.

Visą oficialią informaciją rasite šioje nuorodoje: http://www.ldm.lt/ parodos puslapis, iš oficialios Lietuvos paveikslų galerijos svetainės. Taipogi tenais rasite ir virtualią parodą, kurioje yra kelios svarbiausių eksponatų reprodukcijos. Apačioje esančios nuotraukos yra darbų fragmentai iš šios parodos, kurios yra skirtos edukaciniams tikslams dailininkams. Man pačiam tai itin įdomūs ir naudingi elementai, iš kurių aš galiu pasimokyti senųjų dailininkų technikos. Neretai randamos publikuotos reprodukcijos neskirtos tokiems specifiniams tikslams. Šičia galima rasti vietomis nemenką detalumą ir galima ištirti kiekvieną štrichą, kuris buvo atliktas. Koncentravausi ties figūromis, kad suprasti bendrus štrichavimo principus. Portretų nemačiau didelės prasmės tyrinėti dėl to, kad jie taip išbaigti, jog sunku suprasti darbo eigą ir žymių priežastis. Būtent ankstyva pradžia ar labiau apibendrinančios žymės ar jų stoka leidžia lengviau ištirti ir suprasti menininko intencijas ir techniką. Todėl tarpe fragmentų rasite itin mažą rondo, kuriame esančią figūrinė kompoziciją galima sėkmingai analizuoti. 

Paroda mums sudarė ypatingai didžiulį įspūdį ir daug įkvėpimo, jautėmės pamaloninti turėdami tokią galimybę pasimėgauti išskirtiniais grafikos kūriniais. Galbūt kam nors iš jūsų neteko joje pabuvoti, ir nors šie fragmentai gali padėti pamatyti didžiulę meistrystę, tai buvo tik maža dalis parodos, kuri nesiliovė stebinusi kiekvienoje salėje.

Ištrauka iš anotacijos.

Parodoje aprėpiamas ilgas – XVI–XVIII a. laikotarpis yra itin reikšmingas Europos kultūrai, kartu jis svarbus ir portreto žanro vystymuisi. Grafinis portretas atspindėjo ir bendrus meno raidos dėsningumus, ir visų krypčių stilistiką. Dailininkų, kaip ir kitų kūrybinių profesijų atstovų – literatų, mokslininkų, muzikantų, aktorių, – atvaizdai priskiriami privataus portreto tipui. Iš kitų jį išskiria neoficialus pobūdis, intymumas ir nepalyginamai platesnės stilistinės galimybės. Šio tipo atvaizdai neretai būna papildyti atributais, nusakančiais jų herojų veiklos sritį ir pomėgius. - Nijolė Masiulionytė