Tonai: Šviesa ir tamsa
Spalva: (raudona, žalia, geltona ir pan)
Spalvos intensyvumas: Spalvos intensyvumas lyginant su neutralia pilka.
Visi odos tonai yra mišiniai iš geltonos ir raudonos.
Labiausiai į šviesą atsisukusios vietos turi didžiausią spalvos intensyvumą (išskyrus blikus). Formai nusisukant nuo šviesos, spalva tampa tamsesnė toniniu atžvilgiu ir mažiau spalviniai intensyvi. Intensyviausios spalvos yra tiesiai iš tūtelės, o labiausiai intensyvios yra Cadmium spalvos.
Šešėliuose naudodami juodą spalvą atsiminkite, kad juoda - tai tik labai tamsiai mėlyna.
Kai ruošiatės paletę, pasistenkite ją pasiruošti apgalvotai ir organizuotai. Kažkas yra pasakęs, kad paletė atspindi dailininko mąstyseną. Nuo kairės pradėkite geltonomis, tada tęskite raudonomis spalvomis, pereikite prie žalių ir galiausiai užbaikite mėlynomis. Žemiau pateikiu pilną spalvų paletę kuri buvo naudojama Prancūzijos akademistų ir yra naudojama dabar šios akademijos pasekėjų.
1. White
2. Lemon Yellow
3. Cadmium Yellow
4. Naples Yellow
5. Yellow Ochre
6. Raw Sienna
7. Raw Umber
8. Cadmium Orange
9. Cadmium Red
10. Venetian Red
11. Alizarin Crimson
12. Burnt Umber
13. White
14. Cadmium Green
15. Sap Green
16. Viridian Green
17. Cerulean Blue
18. Ultramarine Blue
19. Cobalt Blue
20. Violet (Dioxazine Purple)
21. Ivory Black
22. VanDyke Brown
25% Raw umber, 25% burnt sienna ir 50% juodos sukuria idealiai neutralią spalvą, kurią galima šviesinti su balta.
Turiu paminėti, kad šiam posluoksniui nėra būtina dažus skiesti aliejais ( skiedžiant galima įlašinti sėmenų aliejaus). Pakanka naudoti terpentiną, mat naudojant per daug aliejaus gali atsirasti nedideli gumbeliai, atsiranda mažas reljefas, kuris trukdo sekančiuose sluoksniuose.
Kai pradedate tapyti ebauche, turėkite omenyje, kad jūsų tikslas yra pasiekti bendrą darbo nuotaiką, spalvų ir tonų harmoniją. Šiame etape stenkitės neprarasti piešinio, tegu jis persimato. Nors, žinoma, kartais galite ji pakoreguoti ir tapydami. Kai tapote tamsesniu dažu ant šviesesnio, spalvos intensyvumas pakyla. Tas pats nutinka lasiruojant. Taigi bendrai jūsų ebauche turėtų būti kiek šviesesnis nei galutinis darbas, tarsi jūs norėtumėte ant jo lasiruoti.
Pradėkite tapyti ebauche nuo šviesiausių ir spalviniai intensyviausių vietų (dažniausiai tapant žmogų tai būtų nosies galiukas ir kakta). Tada pereikite prie tamsiausių ir mažiausiai spalviniai intensyvių vietų.
Šešėliams sumaišykite skirtingus mišinius ir naudokite skirtingus teptukus, kad išlaikytumėte darbą kiek įmanomą švaresnį.
Saugokite šviesiausias ir spalviniai intensyviausias vietas. Tik, kai plokštumomis pasidarysite šviesiausias ir tamsiausias paveikslo vietas, galėsite pereiti prie detalių. Pavyzdžiui, nutapykite kaktos fragmentą, žandų šonus ir šešėlius, plaukus ir tik tada tapykite kitas vietas, naudodami nutapytas vietas kaip gaires.
Įsivaizduokite, kad lipdote skulptūrą. Taip pat, kuomet piešiate, nes jūs norite, kad jūsų darbas atrodytų it gyvas ant drobės.
Legendinis William Adolphe Bouguereau tapydavo keturiais sluoksniais ir ebouche būdavo pirmas. Tik trys liko! Žemiau pasižiūrėkite į jo nebaigtą darbą, kuriame akivaizdžiai matosi ebauche.
Daugiau apie Ebauche:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą