1390: krasuckas

Rodomi pranešimai su žymėmis krasuckas. Rodyti visus pranešimus

2014-03-06

Naujausi paveikslai. Portretų piešimas ir tapyba, dujokaukė

Portretų užsakymamswww.piesimas.lt

"Diana"
40x30cm. grafitas ant popieriaus.

Eksperimentavau su nauju piešimo būdu: realistinių akademijų metodu. 1) nusipiešiau kruopštų linijinį piešinį, kuriame didelį dėmesį kreipiau į proporcijas ir šešėlinę ribą. 2) Piešiau apšviestą veido pusę, stengiausi realistiškai modeliuoti formas grafitu 3)balansavau tonaliai visą piešinį, stengiausi neišbaigti viso piešinio vienodai.

"Dujokaukė" 40x35cm. aliejus ant kartono

"Mieguista" 40x35cm.
aliejus ant kartono

"Sėdinti" 50x60cm.
aliejus, kartonas

"Skipis"
29cm x 40cm. grafitas ant popieriaus.

Piešinio progresas / pamoka.

2013-12-20

2013 kūrybinė apžvalga

2013 metų kūrybinė apžvalga.

Šitame paveikslų koliaže nėra daugybės greitų eskizų, šiaip kelių portretų. Sudėjau, mano manymu, tuos darbus, kurie gan išdirbti iki rodomo lygio.
Reikėtų paminėti, kad šie paveikslai buvo atlikti po kasdienio darbo maždaug nuo 19val. ir savaitgaliais, tai tie žmonės, kurie su manimi negalėjo susisiekti, tai žinokit, kad buvau užsiėmęs :)

Per šiuos metus supratau nemažai dalykų apie save, kitus ir dailę.
Mane visad domino portretinis žanras, todėl stengiausi patobulėti ties tuom. Metų pradžioje kviečiausi žmones, kurie galėtų papozuoti - Vaida, Marija, Kornelija. Tapyba ar piešimas iš natūros davė daug naudos - formų / šviesos / kolorito supratimui. Nepaisant darbo iš natūros, taip pat teko tapyti iš fotografijų, kurias pats fotografavau, parinkęs tam tikrą apšvietimą. Stengiausi sujungti dvi tapybos manieras - tapymą ką matau (akies ir rankos tikslumas) ir konstruktyvumą (struktūrą, anatomiją, geometrinių formų panaudojimą). Taip pat didelį dėmesį kreipiau į paveikslų kompoziciją - šviesotamsos paskirstymą, supaprastinimą, akies fokusavimą ties svarbiausia vieta ir t.t.
Prisiminiau tai ką anksčiau labiausiai mėgau, tai paprastą piešimą ant popieriaus. Po ilgesnių tapymo valandų, piešimas atgaivindavo. Sekančiais metais pasistengsiu daugiau piešti, gal net kruopščiau piešti. Betapydamas supratau, kad turiu daugiau dėmesio skirti paveikslo geometrijai (kompozicijai), nepulti tapyti detalių, bet pirmiausiai padaryti mažų, supaprastintų spalvinių studijų.
Kol kas čia buvo techniniai - amato dalykai, kurie man (kaip ir visai Degančių Pieštukų komandai yra labai svarbūs). Tačiau vertėtų paminėti ir idėjinius, teminių dalykus. Mano darbai labiau autobiografiniai, įtakoti aplinkos.Kita vertus, tapiau paveikslus, "Nuskendusios Ofelijos" ir "Holofernas su Juditos galva" interpretuodamas literatūrą ir senąjį testamentą. Manau, kol kas tiesiog dėmesį sutelksiu ties aplinkos fiksavimu dažais ir pieštukais ir senųjų tapybos meistrų studijoms. Kol kas man tai yra aktualiausia.

Aš už klasiką, ne modernizmą ir šiais laikais tai atrodo gan modernu.

Gerų švenčių ir naujų metų.

Naujausios naujienos dažniausiai būna čia:
Laikinkit https://www.facebook.com/pages/Justinas-Krasuckas/444033815611446?ref=hl
Pliusinkit https://plus.google.com/u/0/+JustinasKrasuckas/posts
Pininkit http://www.pinterest.com/krasuckas/

2013-12-02

Interviu Utenos Diena laikraščiui

Progresuojantis jaunasis menininkas Justinas Krasuckas poreikį piešti pajuto dar sėdėdamas mokykliniame suole. 2008 m. jis baigė dabartinę Dauniškio gimnaziją, savo piešimo įgūdžius, meninį skonį ugdė Utenos dailės mokykloje. Gyvenimą susiejęs su tapyba talentingas jaunas žmogus jau porą metų gyvena Vilniuje ir realizuoja save šioje srityje. Trumpam grįžęs į savo gimtąjį miestą – Uteną, J. Krasuckas sutiko pasimatyti su „Utenos dienos" žurnaliste ir pasikalbėti kūrybos tema.

Utenos dailės mokykloje įsisukusi kūrybinė karuselė nesustojo – J. Krasuckas save realizavo mokydamasis Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kur baigė menotyros studijas. Kaip pats tikino, studijuodamas gavo nemažą teorinių žinių bagažą – teatro, architektūros, dailės, dizaino, meno filosofijos, estetikos pagrindus, kas padeda kuriant savo darbus. Anot J. Krasucko, Kaune labai greitai atsirado bendraminčių – skulptorių, dailininkų, kitos srities meno atstovų būrys, todėl veikti ir eiti į priekį buvo paprasčiau. Anksčiau daugiau iš fotografijų žmonių portretus tapęs dailininkas, ilgainiui ėmė lankyti užsiėmimus, į kuriuos rinkdavosi menininkai ir žmonės, kurie jiems pozavo. J. Krasuckas pastebėjo, kad tapyti pozuojančius žmones yra kur kas įdomiau, nei perteikti juos iš fotografijų. Ilgainiui „Utenos dienos" pašnekovas ėmė pats inicijuoti užsiėmimus, kuriuose buvo galima tapyti pozuojančius žmones. Netrukus atsirado bendraminčių kolektyvas, gavęs „Degančių pieštukų" pavadinimą. „Juokavome, kad taip smarkiai dirbame, kad net pieštukai gali užsidegti", – pavadinimo reikšmę paaiškino jaunasis dailininkas, su draugais menininkais propaguojantis realizmą, tapyboje dažnai vaizduojantis klasikinį realizmą. „Manau, kad menas neturėtų būti toks sudėtingas, kad jį suprastų tik meno žmonės", – į platesnę žiūrovų auditoriją orientavosi J. Krasuckas. Išbandęs keramiką, kompiuterinę grafiką, talentingas vyras apsistojo ties tapyba ir piešimu – pastarosios sritys pasirodė artimiausios. Žmonių portretai – pagrindinis J. Krasucko tapybos žanras. „Patinka vaizduoti žmogaus veidą, visą galvą. Piešiant gamtą, tapant natiurmortus, nejaučiu tokio malonumo kaip vaizduodamas žmogų", – tikino dailininkas ir pridūrė, kad labiau žavi liūdnesni, niūresni skandinaviško stiliaus pozuotojų veidai. „Man tragedija visuomet buvo įdomesnė nei komedija", – akcentavo pašnekovas. Paklausus, kokius žmones jis renkasi savo paveikslams, ilgai negalvojęs J. Krasuckas patikino, kad kol kas daugiau tapo savos aplinkos žmones, tačiau ieško ir įdomių asmenybių. Anot unikalių darbų autoriaus, prieš pavaizduojant žmogaus portretą, labai svarbu nors kiek pažinti pozuotoją, sužinoti tam tikrą dalį jo gyvenimo istorijos. Menininko akiratyje dažniausiai atsiduria jauni žmonės, jo bendraamžiai, paaugliai, neretai kažkuo išsiskiriantys – nešiojantys auskarus, pasidarę tatuiruotes, priklausantys gotams, metalistams. J. Krasuckas daugiausia vaizduoja jaunas merginas, moteris, tapydamas žmonių portretus naudoja įvairius simbolius, alegorines figūras, mėgsta išlaikyti paslaptį. Menininko aplinkoje yra žmonių, kuriuos dailininkas gali tapyti daugybę kartų. Kaip tikino J. Krasuckas, yra padaręs bemaž 15 draugės portretų – sukūręs savotišką jų seriją. Anot pašnekovo, taip yra tada, kai žmogų labai gerai pažįsti, kai bendraudamas su juo matai daug įvairių atspalvių, veidų. „Nepatinka standartizuoti, taisyklingi ar tobuli veidai", – teigė menininkas, mėgstantis analizuoti bei vaizduoti kūryboje ir save. Savo autoportretų J. Krasuckas yra sukaupęs nemažai. Pasak jo, buvo mėnuo, kai save piešė kiekvieną dieną – išėjo 30 autoportretų serija. Iš pradžių darbai buvo daugiau realistinio stiliaus, vėlesni bandymai peraugo į eksperimentinį lygmenį su visokiais savęs pamatymais ateityje.
J. Krasuckas piešdamas ar tapydamas įkvėpimo nelaukia. Menininko manymu, jis ateina bedirbant, o tapo jaunas dailininkas kiekvieną dieną, spalvų, emocijų pripildydamas savo rytus. Anot dailininko, rytas – tas paros laikas, kai galva yra skaidri, tuščia, labiausiai pasiruošusi kūrybiniams akibrokštams. Vyras buvo įsitikinęs, kad per nuolatinį, intensyvų darbą gyvenime galima nemažai pasiekti, pajusti tobulėjimo džiaugsmą. „Gyvenime stengiuosi perfiltruoti tai, kas yra gražu, ir parodyti žmonėms. Tai man yra kūryba", – šypsojosi J. Krasuckas ir pridūrė, kad ją suvokia ir kiek kitaip. Anot jo, į kūrybos sąvoką įeina ir paprasčiausias žmoniškumas, kai kasininkas gražiai elgiasi su pirkėju, taip pat – skaniai paruoštas maistas, estetinis jo pateikimas. „Paveikslas turi atrodyti estetiškai", – tikino įžvalgų tapant portretus nestokojantis jų autorius, apgailestaudamas, kad būna ir nepavykusių darbų. Tačiau, anot jo, jei paveikslas nepavykęs, reiškia, kad nuo pat pradžių į jį buvo įdėta mažai darbo. „Kurdamas vadovaujuosi analitiniu mąstymu, kai stengiuosi daug ką numatyti iš anksto", – pasakojo J. Krasuckas, kuris yra labai savikritiškas sau. „Jei nesu patenkintas savo darbu, tai aš jo nelabai kam ir rodysiu", – buvo tiesus pašnekovas ir pridūrė, kad dėl savikritiško žvilgsnio į savo darbus jis dar nėra pasiruošęs surengti rimtos personalinės parodos. „Personalinės parodos dar nelabai noriu, nes esu perfekcionistas, siekiu, kad viskas būtų tobula", – paaiškino dailininkas ir teigė, kad jo parodos kol kas eksponuojamos Utenos mokyklose. Menininko kūriniai yra džiuginę Adolfo Šapokos gimnazijos bendruomenę, šiuo metu keletas autoriaus darbų puošia Krašuonos progimnazijos erdves. Parodose jaunas dailininkas daugiau pasirodo su savo bendraminčių grupės „Degantys pieštukai" nariais.
Trumpam į Uteną grįžęs aplankyti čia gyvenančių tėvų ir Dauniškio gimnazijoje besimokančio brolio (dar vienas menininko brolis jau yra baigęs magistrantūros studijas ir dirba Briuselyje – aut. past.), J. Krasuckas nesibaidė galimybės kada nors čia vėl įsikurti ilgesniam laikui. Anot jo, kas labai nori, visuomet atranda galimybių save realizuoti, kad ir nedideliame miestelyje. „Džiaugiuosi, kad užaugau Utenoje. Man patinka maži miesteliai ir nedaug žmonių", – gimtojo miesto privalumus įžvelgė pašnekovas, šiuo metu sostinėje ne tik vaizduojantis žmonių portretus, bet ir vienoje įmonėje dirbantis kompiuterinių žaidimų dailininku.

Dovilė FRANCKEVIČIENĖ
dovile@utenos-diena.lt

http://www.utenosdiena.lt/kultura/item/87-dailininko-kuryboje-zmoniu-veidu-virsmai-ir-paslaptys

2013-11-02

Jaunojo Tapytojo Prizas

"Holofernas su Juditos galva" 80x100cm. aliejus ant drobės

Jaunojo Tapytojo Prizas 2013
http://www.ypp.lt/2013/#artists (42)
- Nepraėjau antro etapo -

Pastaruoju metu kuriu paveikslus įkvėptas istorijos fragmentų. Juos transformuoju ir pritaikau savo
pasaulėžiūrai. Šio kūrinio sukūrimui didelės įtakos turėjo iš Senojo Testamento - Juditos ir Holoferno istorija.
Įkvėpimą kurti inspiravo ir įdomios išvaizdos bei išskirtinės pasaulėžiūros mergina – Kornelija. Visa tai sujungiau į vientisą paveikslą, kurį pavadinau „Holofernas su Juditos galva“. Savo kūrinyje stengiausi rekontekstualizuoti istorijos momentus. Rinkausi realistinę atlikimo manierą, nes, taip efektyviausiai galiu perteikti idėją.
Viena iš pagrindinių šio kūrinio idėjų yra žmogiškumo apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje. Tapydamas šį darbą svarsčiau klausimus: kas yra žmogiškumas? Kur jo ribos? Koks visuomenės požiūris į marginalus? Kadangi nesu socialinis kritikas – šio paveikslo interpretacijas palieku žiūrovui. Šiame paveiksle mane domino ir pop kultūros simbolika – tatiuruotės, auskarai, šukuosenos ir t.t. Įtaigumui sukurti pasirinkau tragiškesnę atmosferą. Nenoriu apriboti žiūrovo savo sukurta naratyvine forma, todėl palieku laisvę interpretuoti žmogiškumo apraiškas

Currently I am painting pictures inspired by moments of history. I am transforming them and adapt to my world view. Main inspiration for this painting was Judith and Holofernes story from Old Testament. In addition, I met interesting girl named Kornelija and she also inspired me to create this artwork. So, I combined those two things into one painting and I called it: „Holofernes Beheading Judith“. I tried to recontextualize historical moments in my painting. I had chosen classical realistic approach to painting in order to represent more clearly my idea.
One of the main idea of this painting is to show human experience in contemporary society. Then I painted this work I always asked myself: what is humanity? Where are the boundaries of humanity? What is society standpoint and opinion towards marginal people? I am not social critic, so I give freedom everybody to interpret this painting as they want. In this painting I was particularly interested in symbols of pop culture – tattoos, piercing, hairstyles etc. To add more power to painting, I have chosen more tragic atmosphere. I do not want to restrict viewer by my narrated form of painting, so I give freedom to interpret humanity as a whole theme.

2013-09-16

"Nuskendusios Ofelijos" tapybos procesas. Trečia dalis

"Nuskendusios Ofelijos" Pirmas tapybos sluoksnis. 100x80cm. aliejus ant drobės.

Pirma dalis: http://burningpencils.blogspot.com/2013/09/nuskendusios-ofelijos-tapybos-procesas.html
Antra dalis: http://burningpencils.blogspot.com/2013/09/nuskendusios-ofelijos-tapybos-procesas_8.html

Apie realistinę tapybą, abstrakčios tapybos rėmuose.
Abstrakti tapyba yra daug konkretesnė nei realistinė.

Jei abstrakčioje tapyboje yra nuvarvėjusių dažų, ištaškytų dažų, dėmių, linijų, įvairaus kolorito ir t.t. Tai jie tą ir reiškia, jei nekuria tikrovės iliuzijos (mimezio). Aišku, negalima vertinti abstrakčios tapybos realistinės tapybos kriterijais. Realistai dažnai tapo abstrakčiai - tarkim aš, tapydamas veidą daug didesnį dėmesį kreipiu į siluetą, formą, dėmes, linijas, koloritą. Verta pridurti, kad viską kruopščiai apgalvoju - veido struktūrą, formą ir kitus erdvinius principus, anatomiją ir tik tada imuosi "abstrakčios" tapybos. Jeigu to neapgalvočiau, tai nemanau, kad patobulinčiau erdvinį mąstymą ir matymą, bei anatomijos žinias. Iš pradžių, nesistengiu sureikšminti svarbiausių veido bruožų (dažniausiai akys, burna). Viską tapau taip tarsi mozaiką, iš atskirų gabaliukų. Esu keletą paveikslų nutapęs apverstus aukštyn kojom. Neturi reikšmės, ką tapai. Tai puikus metodas tiems, kam sunku atskirti tonus, spalvas, šešėlius. Ir tiems, kurie vis dar galvoja simboliškai, subjektyviai (pvz. apvalios labai dideles akys, didelė galva, neteisingos proporcijos - panašu į vaikų piešinius) ir negali pavaizduoti objektyviai realybės. Galbūt tai nėra blogai, jei norite užsiimti primityvizmu ir simbolizmu, ekspresionizmu ir daug kitų izmų, tačiau realizme, tai sugriauna iliuzijos pojūtį. Siūlau pabandyti nutapyti paveikslą aukšyn kojomis, tada niekas neturės reikšmingiausios vietos ir viskas bus gan objektyvu ir tikslu. :)

Laukite tęsinio.
Justinas

2013-09-08

"Nuskendusios Ofelijos" tapybos procesas. Antra dalis.

"Nuskendusios Ofelijos" tapybos pradžia. Pirmas tapybos sluoksnis. 100x80cm. aliejus ant drobės.

Pirma dalis: http://burningpencils.blogspot.com/2013/09/nuskendusios-ofelijos-tapybos-procesas.html

1. Buvau palikęs darbą išdiūti rudam posluoksniui. Kai jis išdžiuvo pradėjau sekanti etapą - mėlynos spalvos lesiravimą ( ang. glaze), nes bendra paveikslo atmosfera ir nuotaika bus šalto kolorito.

Priemonės:

- Didelis teptukas

- Aliejiniai dažai - Ultramarine blue (mėlyna truputį į raudoną) Phthalo blue (labai intensyvi mėlyna, pašviesinus su balta gaunasi žydra spalva) / Burnt umber

http://en.wikipedia.org/wiki/Ultramarine

http://en.wikipedia.org/wiki/Phthalocyanine_Blue_BN

http://en.wikipedia.org/wiki/Umber

- 4 numerio skiediklis (terpentinas)

Tai didžiąją dalį paveikslo (visą foną, kai kur ant merginų) užtapiau meslvai ir patamsinau vietos, kurios turėtų būti tamsesnės. Kad gaučiau labai tamsią spalvą - juodą, sumaišau phthalo blue ir burnt umber

pavyzdys, kaip maišant gaunasi tamsi spalva, beveik juoda.

Viską užlesiruoju su daug skiediklio, kad persimatytų rudas posluoksnis. Tokiu būdu, viską patamsinu ten kur reikia. Išplaunu teptuką ir laukiu ir palaukiu kol pradžiūs paveikslas. Kadangi terpentinas, burnt umber ir phthalo blue džiūsta ganėtinai greitai, tai po kokių 4 valandų jau galiu tapyti ant viršaus.

2. Pirmas užtapymas.

Prieš tai visas posluoksnių darbas buvo darytas todėl, kad pagaliau galėčiau tapyti pirmą tapybinį sluoksnį t.y. nepermatomą, pastozinį, su didesniu kiekiu dažų ir mažiau skiediklio. Šitas etapas užima nemažai laiko, todėl, mano nuomone, verta pradėti nuo to, kas pačiam įdomiausia. Vien dėl tos priežasties, kad laikui bėgant nenusibostų ir matytųsi šioks toks norimas rezultatas :) . Pradėjau nuo viršutinės merginos veido.

Priemonės

- Vidutinio dydžio apvalus teptukas, mažesnis apvalus teptukas

- Aliejiniai dažai (stengiausi naudoti dauguma savo paletės spalvų, kad perteikčiau subtilumą portrete).

Tikrai nebūtina naudoti tiek spalvų, kiek naudoju aš. Dauguma laiko naudoju mažiau spalvų turinčią paletę. Tačiau, nepaisant to, jei kam nors įdomu, tai mano visa paletė.

1. Titanium white (balta)

2. Cadmium Lemon (šalta geltona, patamsinus būtų žalesnė, maišant su mėlyna pvz, phthalo blue, gaunasi ryški šalta žalia)

3. Cadmium Yellow Deep (šilta geltona, turinti kažkiek raudonumo, gerai maišyti rudoms spalvoms, šiltam koloritui)

4. Cadmium Red (šilta raudona, gryna raudona)

5. Alizarin Crimson (šalta raudona, turinti kažkiek mėlynumo, labiau violetinė)

6. Ultramarine Blue (šilta mėlyna :) - turinti truputį raudonumo)

7. Phthalo Blue (šalta mėlyna, grynai mėlyna, šviesinant su balta gaunasi žydra)

8. Burnt Umber (šilta, rausva ruda)

spalvos patartinos pradedantiesiems, kurie nori pasimokyti spalvų maišymo ir kuriems sunku suprasti spalvos ypatybes, daugumą paveikslų nutapiau vien su šita palete:

1. Titanium white (balta)

2. Cadmium Lemon (šalta geltona, patamsinus būtų žalesnė, maišant su mėlyna pvz, phthalo blue, gaunasi ryški šalta žalia :) )

3. Cadmium Red (šilta raudona, gryna raudona)

4. Phthalo Blue (šalta mėlyna, grynai mėlyna, šviesinant su balta gaunasi žydra)

(papildomai galima pridėti burnt umber).

- Skiediklių mišinys. Sėmenų aliejus / Damar lakas / 4 numerio skiediklis (terpentinas).

Sėmenų aliejus - pagal viską tai dažo (pigmento) rišamoji dalis, tačiau jis daug labiau palėtina džiuvimą, dažą padaro labiau tirštesnį, nei pvz. terpentinas. (galima nusipirkti daug kur, kad ir prekybcentryje :) )

Damar lakas - gaminamas iš damar gumos gabaliukų, primaišant terpentino ir man atrodo vaško, nesu tikras.

(yra specializuotose meno parduotuvėse, buteliukas tos pačios firmos kaip 4 numerio terpentinas)

Aš asmeniškai, sumaišau visus tris į vieną mikstūrą ir ją naudoju tapymui (ne lesiravimui, o daugiau dažo turinčioj tapyboj).

Grįžtant prie paveikslo. Ištapau merginos veidą pirmu sluoksniu, stengiuosi būti ganėtinai tikslus - atpažinti tonus ir spalvas. Tačiau žinau, kad dar bent vieną kartą tapysiu ant viršaus, tai neištapau blikų ir smulkių detalių. Po to užtapau kaklą, dalį palaidinės ir dalį rankos. Galbūt viskas skamba labai sistematiškai, bet tai ne visai taip. Dažnai eksperimentuoju, kokių netikėtinų rezultatų galėčiau pasiekti. Galų galiausiai, einu pailsėti :)

Tai tiek, laukite tęsinio.

2013-09-07

"Nuskendusios Ofelijos" tapybos procesas - pradžia. Trumpai apie tapybą.

"Nuskendusios Ofelijos" tapybos pradžia. Rudas posluoksnis.

100x80cm. aliejus ant drobės.

Nusprendžiau, besidomintiems tapyba, trumpai paaiškinti kaip tapau paveikslus. Tai ganėtinai asmeninis procesas, todėl jei kas tapote kitaip, tai suprantu, bet man šitas metodas patinka tapant didesnio formato darbus. Aišku, tai nėra vienintelis būdas kaip tapau, dar tapau alla prima (impresionistiniu) tiesiogiai tepamų dažų metodu. Bet apie alla prima, ateityje parašysiu plačiau.

Idėja / tematika

Visa ko pradžia yra idėja, mintis - ką ir kodėl norėčiau tapyti, kokias priemones naudočiau idėjai įgyvendinti ir t.t. Idėjos, mintys, tematikos ateina iš įvairių sričių. Man asmeniškai, patinka žiūrėti į tapybos istoriją; paanalizuoti dailininkų paveikslus. Kita idėjų pusė atsiranda iš asmeninės patirties - sutiktų žmonių istorijų, jų stiliaus ir įvairių kitų niuansų. Dažnai įdomios, gal labiau siurrealistinės, idėjos gimsta sapnuojant, kai nelogiški dalykai susipina į vieną krūvą. Stengiuosi į pasaulį žiūrėti atmerktomis akimis ir tai padeda kūrybiniam procesui.

Taigi, šiam paveikslui idėja kilo ganėtinai spontaniškai. Mane visada traukia tragedijos tipo istorijos. Kažkaip pasąmoningai atsiminiau V.Šekspyro "Hamletą". Ofelija, šioje pjesėje, plūduriuodama upėje nuskęsta. Visa to užteko, kad "užsikabinčiau" ant šios minties. Visų pirma, ko tikrai nenorėčiau daryti, tai kruopščiai atkartoti istorijos faktų, man, labiau patinka interpretavimas.Tai "Hamletas" buvo tik atspirties taškas.

Kai jau idėja yra kažkiek apgalvota. Pradedu mąstyti kaip ją įgyvendinti. Pradedu eskizuoti, komponuoti visą paveikslą. Tai pirmiausiai darau mintyse, paskui perkeliu ant popieriaus. Kai jau kažką turiu ant popieriaus, tada sprendžiu, ką atmesti, ką pridėti, kas turėtų būti svarbiausia, kas nesvarbu ir t.t. Galų galiausiai po ilgo apmąstymų laikotarpio ir kelių eskizų, išgryninu pagrindinį eskizą.

Po eskizo, susirandu modelį / pozuotoją, kuris galėtų papozuoti pagal mano sugalvotą eskizą. Nustatau apšvietimą, pozą - šiuo atveju gulinti. Kadangi, mano tapybos procesas užima ganėtinai ilgą laiką, tai pozuotojas tiek laiko pozuoti neturi, todėl nusifotografuoju pagal eskizą. Pasidarau keletą fotografijų, kad galėčiau rinktis, komponuoti.

(šitas etapas būtų idealus tapyti iš natūros, bet pozuotojų laikas yra brangus :) )

Fotografijas apdoroju su Photoshop'u. Pasidarau kompoziciją pagal, kurią tapysiu paveikslą.

Tapyba.

Pasirenku drobę. Yra įvairių drobių, pagal jų sudėtį. Dažniausiai būna medvilnės ir lininės drobės. Stengiuosi nepirkti drobės iš meno parduotuvių, ar tuo labiau, nespecializuotų parduotuvių, nes jos nelabai patvarios. Užsisakau kokybiškas, profesionaliai paruoštas drobes su porėmiu ( jei kam įdomu, tai iš http://www.regama.lt/drobe/ ).

Drobę nusigruntuoju dar trimis grunto sluoksniais, kad paviršius būtų ganėtinai lygus ir dažai geriau susigertų į pagrindą. Šiaip tapyti galima ant įvairaus paviršiaus, jeigu jį įmanoma nugruntuoti :) Gruntas padeda absorbuoti dažus. (naudoju "Sonnet" gruntą, galima įsigyti daugumoje meno priemonių parduotuvių).

Taip pat tapau mažesnius darbus ant specialiai paruošto kartono (nurūgštinto), medžio - fanieros lakštų. Čia labiau pasirinkimo dalykas, tiesiog, išbandau ir žiūriu kas patinka.

1. Priemonės.(pirmas tapybos etapas)

- Pieštukas (tinka bet koks :) ) nusipiešti pagrindinėms proporcijoms, detalėmis.

- Speciali plėšomų lapų paletė. Specialus baltas popierius nesugeriantis aliejinių dažų. Apie 40 lapų, jei dažai išdžiūna ir reikia naujo paviršiaus, išplėši lapą ir turi naują. Labai patogu. kažkas panašaus į

(foto iš DickBlick.com)

- Aliejiniai dažai. Degta umbra (burnt umber) labai greitai džiūstanti, intensyvi ruda spalva. ( http://en.wikipedia.org/wiki/Umber )

- 4 numerio skiediklis (išgrynintas terpentinas skiesti aliejiniams dažams) (paskaitykite Donato aprašą apie terpentiną http://burningpencils.blogspot.com/2012/02/faktai-apie-terpentina-ir-jo-poveikis.html )

- Teptukai (didelis gruntavimui, tonavimui, vidutinis, mažas apvalus / gal labiau akvarelinis)

- Servetėlės, skudurai.

Kai jau drobė nugruntuota ir tikrai išdžiuvusi po grunto. Tada nusitonuoju šviesiai rudai drobę, kad nebūtų balta. Nemėgstu dirbti ant baltos drobės, nes negaliu tapyti šviesų vietų, nes jos nesimatys. :) Taigi, pasirenku rusvesnį / pilkesnį toną. Naudoju degtos umbros (burnt umber) aliejinius dažus ir juos skiedžiu su 4 numerio skiedikliu. Naudoju didelį teptuką, daug skiediklio, kad spalva nebūtų ryški, gaunasi labiau permatomas tonas (kaip akvarelė). Kai jau padengiu visą drobės plotą tonu, kruopščiai išplaunu teptukus su muilu.

Nusipiešiu pieštuku pagrindinius kontūrus, proporcijas ir visą kitą, kad būtų aišku. Galima išsipiešti viską labai kruopščiai ir labai tiksliai, tai būtų lengviau tapyti, bet man asmeniniškai, tai labiau norisi susidėlioti viską ganėtinai aiškiai, kad nebūtų didelių proporcinių, šviesotamsos klaidų. Nenoriu savęs labai stipriai apriboti piešiniu, nes galbūt, viduryje tapybos proceso nuspręsiu ką nors pakeisti.

Baigęs piešinį, pradedu tapyti burnt umber spalva, kurią skiedžiu 4 numerio skiedikliu. Tamsiausias vietas ištapau naudodamas daug dažo, ten kur šviesesnės vietos, naudoju daugiau skiediklio, toks labiau akvarelinis principas.

Tai va tiek. Laukite sekančio aprašymo :)